
„Gyvieji šaltiniai“: ruduo emigracijos šešėlyje „Gęstant rudens šilumai, rugsėjo pabaigoje, jau sutemus išėjusi į lauką, netikėtai išgirdau garsų atsisveikinančių paukščių klyksmą. Stabtelėjau, pakėliau galvą ir ėmiau klausytis, kaip laukinės žąsys, o gal gulbės ar gervės vis suklikdavo – sudie, o gal dar iki pasimatymo! Tai palietė man širdį, net užliejo liūdnas graudulys, nes šis sparnuočių atsisveikinimas neišvengiamas kasmet, prieš užmiegant mūsų žemei…“, – į skaitytoją kreipiamasi Redaktoriaus...