„GYVIEJI ŠALTINIAI“: RUDUO SU KRIKŠČIONIŠKA DARBO ETIKA (2026/3)

Šių metų rudens sezoną pradedame tarsi dviejų temų sankirtoje – KRIKŠČIONIŠKA DARBO IR POILSIO ETIKA. Tiesa ta, kad darbas be poilsio ir poilsis be darbo sunkiai įsivaizduojami. Jie papildo vienas kitą ir padeda žmogui išlaikyti pusiausvyrą.

Krikščionis į savo darbą nežiūri vien kaip į pragyvenimo šaltinį. Jis supranta, kad Dievas jį kviečia būti savo bendradarbiu ta prasme, kad Jis savo malone pasirenka veikti per ištikimų žmonių rankas. Štai kodėl apaštalas Paulius ragina: Ir visa, ką tik darote, darykite iš širdies, lyg Viešpačiui, o ne žmonėms (Kolosiečiams 3, 23). Kai tai suprantame, net pats paprasčiausias darbas įgauna naują prasmę.

„Apie žmogaus širdį daug pasako akimirka, kai niekas jo nestebi. Kol vadovas šalia, nėra labai sunku sąžiningai dirbti. Kai mus mato kolegos, kai žinome, kad būsime įvertinti, natūraliai stengiamės kuo geriau atlikti savo pareigas. Tačiau kas nutinka tada, kai liekame vieni? Būtent tada atsiskleidžia mūsų tikrieji motyvai. Ar dirbu tik dėl to, kad mane stebi? Ar dirbu dėl to, kad myliu Kristų?“, – įžvalgiai pastebi straipsnio autorius.

„Dvasinis poilsis taip pat reikalauja mūsų laiko ir dėmesio. Jei to nepaisome – šaukiamės dvasinio išsekimo krizės, kuri ne mažiau pavojinga net ir aktyviai tarnaujančiam krikščioniui“, – moko patyręs pastorius.

Apie tai ir dar daugiau skaitykite naujausiame mūsų žurnale!

„Gyvieji šaltiniai“ laukia jūsų Gerosios naujienos Centre Vilniuje (Pylimo g. 20-10) arba internetu: www.km.lt